- kibtukas
- kibtùkas dkt. Apyniai̇̃ tùri kibtukùs, kuriai̇̃s áugalas li̇̀pa síenomis, mẽdžių kamíenais ir kitomi̇̀s atramomi̇̀s.
.
.
kibtukas — kibtùkas sm. (2) 1. žr. kiboklis: Šliaužiantieji augalai turi ypatingus kibtukus – ūselius rš. 2. liepto turėklai: Par karnolį (griovį) yra liptas su kibtuku Gršl … Dictionary of the Lithuanian Language
vija — 1 vijà sf. (4) RŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; VĮ, Rtr 1. On viena ko nors suvyto šaka: Viena virvės vijà storesnė Pšl. Siūlo vijos rš. ║ pynės dalis: Iš tų rugių supina tris pynes po tris vijàs, kap galvos kasą pinant Jz. Subatos vakarėlį pins sesulei… … Dictionary of the Lithuanian Language